kurčiagalis

kur̃čiagalis sm. (1) Mrk, kurčiagalỹs (3^4b) Kb, kurčiãgalis (1) žr. kurčgalis: Kai gausi kur̃čiagaliu, tai tep nekalbėsi Kb. Jis gavo šluotos kurčiãgaliu Prl. | Jau kurčiãgalis (metmenų pabaiga) artinasi – už pusdienio išausim Dbč. Užrišk kurčiagalį (metmenų pradžią), kad nesusvelt asnava Kb.